Dantys

Daugelis žmonių anksčiau ar vėliau susiduria su dantų ligomis. Kaip ir kitų ligų atveju, geriau, kai jos yra diagnozuojamos laiku, nes gydymas būna ne tik greitesnis ir paprastesnis, bet ir pigesnis. Ar žinote, kokios dantų ligos yra dažniausiai pasitaikančios? Plačiau papasakosime apie ėduonį bei pulpitą, jų simptomus bei gydymą. Galiausiai suteiksime išsamesnės informacijos apie protinius dantis, nes būtent šie dantys kelia daugiausia problemų.
Dantų kariesas
Remiantis Gineso rekordų knygos duomenimis, dantų kariesas (arba ėduonis) yra labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Jei dantys nėra kruopščiai valomi, ant jų kaupiasi apnašos, kurios išskiria rūgštis, sukeliančias danties kietųjų audinių irimą. Karieso atsiradimą skatina nesaikingas angliavandenių vartojimas, netinkama burnos higiena, fluoro trūkumas, stresas, hormoniniai pokyčiai, nusilpęs imunitetas ir kiti veiksniai.
Dantų ėduonies vystymasis apima keturias stadijas. Viskas prasideda nuo kariozinės dėmės, kuri pažeidžia tik emalį. Vėliau, kai dėmelės paviršiuje ima didėti ertmė, liga progresuoja į paviršinį, vidurinįjį ir, galiausiai, į gilujį kariesą. Gydant dantų kariesą pirmiausia pašalinami pažeisti danties audiniai, tada jie atstatomi plombinėmis medžiagomis.
Pradinėse stadijose kariesas paprastai nesukelio diskomforto ir yra pastebimas tik gydytojo. Vėliau dantis pradeda skaudėti nuo karštų, šaltų, rūgščių bei saldžių produktų, darosi sunku kramtyti maistą. Kuo toliau pažengęs kariesas, tuo dantų skausmas stipresnis ir ilgiau trunkantis.
Kai kuriais atvejais karieso atsiradimo galima išvengti. Tai įgyvendinti padės taisyklingai ir kruopščiai du kartus per dieną valomi dantys, dantų siūlo bei burnos skalavimo skysčio naudojimas, reguliari specialisto atliekama burnos ertmės higiena. Kuo anksčiau kariesas bus diagnozuotas, tuo mažiau problemų jūs turėsite, tad patartina profilaktiškai apsilankyti pas odontologą.
Pulpitas
Negydomas kariesas gali baigtis komplikacijomis. Jei kariesas pažeidžia emalį ir dentiną, ir burnos mikroflora patenka į pulpą (danties viduje esančius minkštuosius audinius), prasideda uždegimas. Tai – pulpitas. Uždegimas gali būti ir ūminis, ir lėtinis, besimptomis arba su aiškiai išreikštais simptomais: iš pradžių dantį gali skaudėti suvalgius ko nors šalto ar karšto, vėliau prasideda pulsuojantys, priepuoliniai skausmai, plintantys į kitas veido ar kūno dalis. Gydant pulpitą reikės pašalinti uždegimo paveiktą pulpą ir specialiomis medžiagomis plombuoti šaknies kanalą.
Retais atvejais pulpitą gali sukelti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, iš kitų audinių persimetusios infekcijos, nekokybiškas danties gydymas ar pažeidimas odontologiniais instrumentais, dantų traumos. Kad ir kokios bebūtų priežastys, jį vis tiek būtina gydyti, nes negydomas pulpitas gali sukelti dar rimtesnių komplikacijų: periostitą, ostiomielitą, periodontitą, sinusitą, kraujo užkrėtimą… Geriau pulpitą gydyti laiku.
Protiniai dantys
Protiniai dantys – tai tretieji krūminiai dantys, esantys viršutinėje ir apatinėje žandikaulio dalyje už antrųjų krūminių dantų. Paprastai jie pradeda dygti apie 17-18 gyvenimo metus ir baigia formuotis iki 25 metų, nors kai kuriais atvejais jie neišdygsta visai. Tai paskutiniai dygstantys dantys, kurie neatlieka praktiškai jokios funkcijos (kramtymui jie nereikalingi). Taigi jų augimas yra ilgas, skausmingas ir sunkus procesas, sukeliantis daugiau žalos nei naudos:

  • Protinių dantų dygimo pozicija dažnai būna netaisyklinga: jei išdygsta netinkamoje vietoje, auga kreivi, pasisukę į kitą dantį. Kadangi jie išdygsta paskutiniai, dažnai žandikaulyje jiems nebūna likę pakankamai vietos, kas lemia, kad jie yra spaudžiami jau susiformavusių dantų, arba, atvirkščiai, protiniai dantys trukdo normaliai išsidėstyti jau esamiems dantis. Galų gale, protiniai dantys gali sutrikdyti normalų sąkandį.
  • Protiniai dantys yra tokioje pozicijoje, kad juos labai sunku pasiekti ir tinkamai išvalyti. Jei dantys nėra tinkamai valomi, jie genda. Blogiausia, kad jie kenkia ir  greta esantiems dantims: kai protiniai dantys labai prisispaudžia prie gretimų dantų, jie kenkia jų emaliui, be to, labai sunku išvalyti tarpdančius tarp protinių ir antrųjų krūminių dantų, o tai laikui bėgant sukelia įvairias ligas.
  • Dygstant protiniams dantims, dantenos gali ištinti ir kelti skausmą. Apskritai, skausmas – dažnas protinių dantų palydovas.
  • Kartais kreivi dantys gali žaloti žandikaulio gleivinę.
  • Kadangi jie auga labai ilgai, net vis dar būdami po dantenomis, jie gali būti paveikti ėduonies. Jei dantis iki galo ir neišdygsta, po dantenomis vis tiek kaupiasi maisto dalelės, kas sąlygoja blogą burnos kvapą, uždegimus ir infekcijas.
  •  Jei dantis nėra prasikalęs, džiaugtis taip pat nevertėtų: jį supantis maišelis, prisipildęs skysčių, gali peraugti į cistą.

Jei protiniai dantys kelia problemų, jie turi būti išraunami. Tai chirurginė operacija, kurios metus, atlikus nuskausminimą, specialiais instrumentais yra atveriami minkštieji audiniai ir pašalinamas dantis. Tiek išdygę, tiek neišdygę dantys gali būti raunami. Pliusas tas, kad, išrovus protinį dantį, ne tik pašalinama jo sukelta problema, bet taip pat ir užkertamas kelias ateities problemoms. Retais atvejais, jei protiniai dantys yra sveiki ir nekelia jokių problemų, jų rauti nereikia. Nors vertėtų prisiminti, kad protinius dantis geriau rauti ankstyvame amžiuje, nes vyresniam žmogui pašalinti protinius dantis yra sunkiau, be to, dažniau gresia sunkesnės komplikacijos.

 

This entry was posted in Odontologija and tagged . Bookmark the permalink. Comments are closed, but you can leave a trackback: Trackback URL.