Kokius sveikatos sutrikimus padeda pamatyti echoskopija?

2016 10 21|Posted in: Medicinos tyrimai

Echoskopijos tyrimasEchoskopija – tai tyrimas, atliekamas naudojant specialų aparatą – echoskopą. Echoskopijos metu naudojamasi medicininių technologijų suteikiama galimybe pritaikyti ultragarso bangas žmogaus kūno organų ištyrimui. Pilnai šis tyrimas vadinamas vidaus organų echoskopija, tačiau echoskopu gali būti tiriami nebūtinai visi vidaus organai. Gydytojas gali paskirti organų grupės (pavyzdžiui, vidaus šlapimo organų) arba pavienio organo (pavyzdžiui, inkstų ar gimdos) echoskopiją.

Vidaus organų echoskopija leidžia iširti ir įvertinti žmogaus organų būklę. Echoskopija yra vienas geriausių tyrimų, norint patvirtinti ar paneigti tam tikrus vidaus organų sutrikimus, pavyzdžiui, inkstų akmenligę. Dažniausiai echoskopija skiriama dėl pilvo srityje išsidėsčiusių organų skausmų ar kitų sutrikimų, tačiau šiuo būdu galima tirti ir kaklą (skydliaukę), krūtinę, vidinius lytinius organus, šlapimo sistemą. Nėščios moterys echoskopu reguliariai tiriamos viso nėštumo periodu. Tai suteikia galimybę stebėti, kaip kūdikis auga ir vystosi, anksti pastebėti galimus kūdikio sveikatos sutrikimus, juos diagnozuoti ir gydyti.

Dažniausiai su vidaus organų echoskopija pacientai susipažįsta susidūrę su tam tikra sveikatos problema. Vis dėlto šis tyrimas gali būti atliekamas ir profilaktiškai. Net visiškai sveikai besijaučiantis žmogus bent kartą per metus ar dvejus turėtų išsitirti savo vidaus organus šiuo būdu. Tai leistų jam anksti pastebėti bet kokio vidaus organo pažeidimo užuomazgas, o jų aptikus, imtis visų priemonių kuo greičiau užkirsti kelią rimtesnei ligai. Vidaus organų echoskopiją periodiškai atlikti ypač vertėtų tiems vyrams ir moterims, kurie jau perkopė keturiasdešimties metų slenkstį.

Profilaktiškai galima išsitirti tiek kurį nors vieną organą, tiek atlikti pilną vidaus organų echoskopiją. Pilna echoskopija susideda iš krūtų (moterims), prostatos (vyrams), šlapimo pūslės, kasos, inkstų ir kepenų, skydliaukės, aortos, blužnies bei tulžies pūslės tyrimų. Echoskopu gali būti tiriamos ir paciento kraujagyslės. Toks tyrimas dažnai taikomas kojų venoms, kaklo kraujagyslėms tirti.

Dažniausi sveikatos sutrikimai, diagnozuojami echoskopijos pagalba, yra inkstų ar tulžies pūslės akmenligė, apendicitas, vidaus organų augliai ir cistos, jų padidėjimas ar pakitimas. Aptikus įtartinų darinių vidaus organuose, iš jų paimami mėginiai (atliekama biopsija).

Vidaus organų echoskopija nėra pavojinga sveikatai. Tyrimo metu ant paciento pilvo ar kitos tiriamos srities yra užtepama specialios želė, kuri padidina ultragarso aparato skleidžiamų bangų pralaidumą. Prie paciento odos pridedamas specialus daviklis, o jo vidaus organai matomi ekrane. Palyginus su kitais tyrimais, echoskopija atliekama greitai (ne ilgiau nei per pusvalandį). Jos metu pacientas nejaučia jokio skausmo ar kitų nemalonių pojūčių.

Gydytojas prieš procedūrą turėtų įspėti pacientą nevalgyti ir negerti, nesišlapinti, nerūkyti. Valgyti ir gerti, rūkyti pacientui neleidžiama, kad dėl susidariusių dujų neišsipūstų jo pilvas, nes tai trukdytų gerai matyti echoskopijos rezultatus. Šlapintis negalima tam, kad tyrimo metu šlapimo pūslė būtų pilna. Vidaus organų echoskopiją sudėtingiau atlikti antsvorio turintiems pacientams.