Interjeras ir kalbantys paveikslai
Apsilankę svetimo žmogaus namuose dažnai susidarome nuomonę apie jį iš aplinkos, kurioje pastarasis gyvena. Turbūt daugelis sutiktų, jog pirminė nuomonė pasiteisina, nes namuose sukurtas interjeras atspindi žmogaus vidinį pasaulį. Didelę biblioteką turintį asmenį laikome intelektualu, gėlių ekspozicijas kuriančiu – menininku, o šaltų spalvų mėgėją, kuri supa vos keli esminiai daiktai – modernistu. Išties, susikurtas namų interjeras atspindi charakterį ir mąstymą. Normalu, jog gyvenamąją aplinką kuriame tokią, kokie esame patys.
Jau gilioje senovėje žmonės per savo namų apipavidalinimą siekė atskleisti savo tapatumą: skelbtis apie turtinę padėtį, rodyti pomėgius padėdavo tinkamas namų interjeras. Prasidėjus mašininiam amžiui daugelis susirūpino savi vidiniu pasauliu užnugaryje palikdamas mus supančius daiktus. XXI amžiuje visi trokštame būti individualybės, tapti kažkuo išskirtiniu, o tai pasiekti padeda susikurta gyvenamoji aplinka. Interjeras apima ne tik mūsų akiai malonų vaizdą, kurį kurią įvairūs daiktai. Pastarieji sugeba puikiai atspindėti mūsų mąstymą ir suvokimą į daugelį aspektų.
Kiekvieno žmogaus namai yra jo rūmai, jo svajonių pasaulis, kuriame praleidžiama didžioji dalis dienos. Kiekvienas papuošimas, aksesuaras ar spalva veda link dvasinio malonumo. Daugelis pripažįsta, jog namuose interjeras maloniausiai kuriamas naudojant paveikslus ar nuotraukas. Pastarosiose užfiksuotas gyvenimo vyksmas vaizduoja šeimos istoriją, giminės medį bei džiaugsmo ar net liūdesio akimirkas. Paveikslai tai ne tik sielą puošiantys atspindžiai, bet ir mistinę energiją teikiantys elementai. Kasdien žiūrint į tą patį paveikslą jis atskleidžia vis kitokius išgyvenimus ir istorijas. Dažnai tai priklauso ne tik nuo vaizduojamų objektų, bet ir mūsų akių, kurios vieną dieną linksmai, kitą liūdnai ar rūpestingai žiūri į tuos pačius daiktus. Paveikslai dažnai atskleidžia tiesas, kurios yra giliai užšifruotos ir prieinamos tik laisvos sąmonės ir griežtos akies žvilgsniui. Daugelis susidūręs su Leonardo Da Vinči „Paskutine vakariene“ įžvelgia išdėstymą, sąsajas ir elementus, kurie žmogui nerūpėjo kelis šimtus metų.
Paveikslai, nesvarbu ar jie būtų garsaus menininko, ar kaimyno vaiko piešti, pasakoja tam tikrus išgyvenimus, kuriuos mes patys įprasminame. Paveikslas rėmuose nekalba tol, kol mes jo neprakalbiname. Jis yra tarsi knyga savyje slepiantis paslaptį ir laukiantis, kol kažkas leis jam prabilti. Paveikslai formuodami mūsų sąmonę geba paveikti kasdienes mintis, tad labai svarbu kokios tematikos ir žanro paveikslus pasirinksite kabinti konkrečiame kambaryje. Interjeras susidėdamas ne tik iš paveikslų, bet it užuolaidų spalvų ar pagalvės papuošimų tarsi reikalauja atsižvelgti į kiekvieną komponentą atskirai. Tad svarbu miegamajame nenaudoti labai ryškių spalvų paletės. Priešingai, valgomajame – nereikalingos pastelinės spalvos. Ryškūs raštai turi formuoti aktyvios veiklos zoną.
Kiekvienas žmogus yra menininkas, gebantis atskleisti save per kasdienius daiktus. Analizuodami svetimų žmonių namų interjerą mes tarsi pažeidžiame jų asmeninį gyvenimą, peržengiame vidinio pasaulio ribas. Pamąstykite, ką apie Jūsų gyvenamąją vietą sako Jus supantys daiktai.