Stresas – širdies ligų priežastis

Širdies ligas gali sukelti įvairūs veiksniai. Vienus, tokius kaip netinkama mityba ar menkas fizinis aktyvumas, galime kontroliuoti, kitų, pavyzdžiui, paveldimumo ar streso darbe – ne. Kardiologijos specialistai teigia, kad pasikartojantis stresas – tiesiausias kelias į širdies ligas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad stresas turi įtakos normaliai širdies veiklai ir gali būti tokių ligų, kaip išeminė širdies liga, aritmija ar hipertenzija, priežastimi.

Kaip jūsų organizmas parodo, kad patiriate stresą?

Kai kurie žmonės gali ilgai nejausti, jog patiria stresą, ir nesąmoningai tai neigti. Vis dėlto streso požymiai anksčiau ar vėliau „išlenda“ ir pasireiškia tokiais nemaloniais reiškiniais, kaip slenkantys plaukai, skausmas nugaros srityje, migrena, miego sutrikimai. Stresas silpnina imunitetą, sukelia kraujospūdžio svyravimus, padidina arba visiškai sumažina apetitą.

Tai, kad patiriate stresą, nebūtinai reiškia, kad greitai susirgsite kuria nors iš širdies ligų, tačiau nekontroliuojamas stresas širdžiai gali padaryti didelės žalos, kurios padariniai išryškės ateityje.

Kardiologijos specialistai pataria atkreipti dėmesį į savo širdį

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame atsidūrę situacijoje, kurioje stresą patiriame taip stipriai, jog nugarą išpila prakaitas, o širdis plaka kaip pašėlusi. Jeigu tokiose situacijose tenka atsidurti nuolat, gali ne tik pasikeisti širdies plakimo dažnis, bet ir atsirasti skausmai jos srityje. Todėl kardiologai pataria stebėti, kaip jūsų organizmas ir ypač širdis reaguoja į stresą. Pastebėjus, jog širdies veikla, veikiama streso, pasikeičia, reiktų stengtis sumažinti darbo krūvį ar netgi pakeisti darbą.

Kalbant apie širdies ligas, reikia žinoti, jog stresas daro nevienodą įtaką vyrams ir moterims. Vyrams stresas yra pavojingesnis, kai jie jau yra perkopę ketvirtą dešimtį. Tokiame amžiuje ypač padidėja miokardo infarkto, prieširdžių virpėjimo, hipertenzijos rizika. Didesnę streso įtaką tokio amžiaus vyrams lemia tai, kad jų kraujospūdis pakyla greičiau nei moterų. Vis dėlto širdies kraujagyslių ligomis dažniau suserga moterys, nes jos stresą „nešiojasi su savimi“ visose gyvenimo srityse, o vyrai jį sukoncentruoja tik vienoje srityje, pavyzdžiui, darbe.

Įpročiai, kurių reiktų atsisakyti patiriant stresą

Kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog padeda sau kovodami su stresu tokiomis priemonėmis, kaip nikotinas ar kofeinas. Iš tikrųjų rūkymas ir kava ne tik nesumažina, bet ir padidina šalutinį streso poveikį ir dar labiau padidina širdies ligų atsiradimo riziką.

Patiriant stresą, taip pat reiktų neįnikti į nesveiką mitybą, vengti persivalgymų ir kartu su jais atsirandančio nereikalingo svorio, apsunkinančio širdies darbą. Taipogi negalima apsimesti, kad jokio streso nepatiriate ir laikyti visų savo blogų emocijų tik sau. Jei negalite pasikalbėti su bendradarbiais, darykite tai su šeimos nariais ar psichologu.